„VIAMATIKA“ baigė fizinio barjero prie sienos su Baltarusija techninės priežiūros darbus. Techninė priežiūra atlikta 2021 metų lapkričio – 2022 metų rugpjūčio mėnesiais.

„VIAMATIKA“ Techninės priežiūros skyriaus vadovas Žilvinas Smalskys, cituojamas įmonės pranešime, pastebi, kad nestandartinis statinys pareikalavo ir nestandartinių sprendimų – nuo pontoninių tiltų iki kas mėnesį pasitaikiusių technikos gelbėjimo operacijų. Statinio eksploatavimo priežiūrą perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Projektas išsiskyrė tuo, kad laimėję konkursą darbus pradėjome itin greitai, be to, ypatingos buvo ir projekto geopolitinės aplinkybės, o pačiam projektui buvo kelti itin aukšti techniniai standartai. Mūsų bendrovės specialistai užtikrino, kad kelis šimtus kilometrų besitęsiančio barjero statybos darbai būtų atlikti kokybiškai ir būtų naudojamos reikalingos ir pasiteisinančios medžiagos“, – sakė „VIAMATIKA“ Techninės priežiūros skyriaus vadovas Žilvinas Smalskys.

Fizinis barjeras – 4 metrų aukščio tvora ir pjaunanti viela – įrengta apie 502 kilometrų ilgio Lietuvos ir Baltarusijos pasienio atkarpose, statybos darbai baigti šių metų rugpjūtį.

Anot jo, iššūkių projekte netrūko – nuo sudėtingų gamtinių iki geopolitinių sąlygų.

„Kai kurie ruožai nepravažiuojami automobiliu, dalis ruožų – šlapios pievos, pelkės ar yra itin kalnuotos ir miškingos vietovės. Barjeras tęsiasi daugiau nei 500 kilometrų, jį veikia įvairios gamtos jėgos, ne paslaptis, kad pasitaikė ir barjero sugadinimo atvejų iš trečiųjų šalių pusės, tad barjerui reikės nuolatinės priežiūros“, – sakė Ž. Smalskys.

„VIAMATIKA“ techninis prižiūrėtojas Darius Miškinis pastebėjo, kad projekte teko imtis ir nestandartinių sprendimų.

„Pavyzdžiui, Puškų pasienio užkardoje esančioje pelkėje buvo suprojektuotas pontoninis tiltas, kurio ilgis – 441 metras. Tuomet ant pačio tilto buvo sumontuoti tvoros segmentai ir pjaunanti viela. Vietose, kur gruntas buvo nestabilus, tvoros stulpai buvo pailginti 2-3 kartus, kad būtų atsiremta į stabilų gruntą. Be to, kiekvieną mėnesį pasitaikydavo, kad „skęsdavo“ statybinė technika. Nuolat vyko technikos „gelbėjimo“ operacijos“, – sakė D. Miškinis.

Barjero įrengimo darbus koordinavo bendrovė „EPSO-G“, darbus atliko pirkimų metu pasirinktos įmonės „Kauno tiltai“, „Alkesta“, „Brosta“ ir „Tetas“.

„Manau, galime sutikti, kad šiandien projektas gali būti minimas kaip labai sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – tiek verslo, tiek valstybės institucijų. Prie statybų prisidėjo kelios dešimtys organizacijų, vienu metu dirbdavo iki 900 žmonių, darbus vis sunkindavo gamtinės sąlygos. Nepaisant visų šių sudėtingų sąlygų visos projekto projekte dalyvavusios šalys atliko savo darbus, kad barjeras būtų įrengtas laiku ir kokybiškai“, – vertino Techninės priežiūros skyriaus vadovas Ž. Smalskys.

Statant barjerą, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, o šalia koncertinos Lietuvos sienos pusėje montuojami tvoros segmentai, tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje buvo tvirtinama dar viena koncertinos spiralė ir taip bendras barjero aukštis pasiekdavo 4 metrus.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.