#
0 0 0 0.3vw #0a0a0d

Rugsėjį į didžiuosius miestus grįžta ne tik studentai, bet ir triukšmas

2022-09-01

Šiandien nepageidaujami aplinkos garsai suprantami ne kaip nepatogumas, o kaip aplinkosaugos ir sveikatos problema. Specialistus ypač neramina nuolatinio garsaus triukšmo poveikis, todėl imamasi įvairių priemonių sumažinti ir išsklaidyti eismo ir pramonės keliamus garsus. Lietuvoje geležinkelių triukšmą miestuose padėjo sumažinti garsą izoliuojančios sienelės. Paprastų priemonių, padedančių sumažinti triukšmo savo aplinkoje gali imtis kiekvienas.

Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjis Lietuvos miestų gatvėse laukia intensyvus. Į kelius išrieda kur kas daugiau automobilių: tėvai į mokyklas ir darželius veža vaikus, į eismą įsilieja studentai, kamščiuose ilgiau stabtelima ir dėl prastesnių oro sąlygų. Išaugusius transporto srautus lydi ne tik gausesnis automobilių išmetamųjų dujų kiekis, bet ir triukšmas.

Aplinkos triukšmas – nepageidaujami arba žmogui žalingi išoriniai garsai – miestų gyventojus erzina jau seniai. Dar Senovės Romoje gyventojai skundėsi valdžiai, kad ankstų rytą miesto gatvėmis į ganyklas genamų galvijų bliovimas trikdo miegą ir pageidavo, kad tai būtų uždrausta. Vystantis pramonei ir transportui, didėjo ir akustinė tarša. Kad tai – ne mažmožis ar nepatogumas, o rimta problema, imta svarstyti aštuntajame dešimtmetyje.

Poveikis sveikatai – didesnis nei gali pasirodyti

Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, 2020 m. mažiausiai penktadalis Europos gyventojų buvo veikiami ilgalaikio, sveikatai žalingo triukšmo. Tai – daugiau nei 100 mln. žmonių. Medikai įspėja, kad triukšmas yra lėtinis streso šaltinis, kuris neigiamai veikia imunitetą, nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemas, gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, taip pat pablogėja atmintis, sunkiau sukaupti dėmesį. Dėl šių priežasčių, susiduriantys su triukšmu yra mažiau darbingi, labiau įsitempę ir susiduria su aukštesne rizika patirti traumų.

Triukšmo keliamą žalą įvertino ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri jį įvardijo kaip antrą didžiausią aplinkos veiksnį, keliantį sveikatos problemų (po oro užterštumo). Pastebimas ir reikšmingas poveikis laukiniams gyvūnams bei vandens žinduoliams.

Mažina greitį ir stato užtvarus

Šiai žalingai triukšmo taršai mažinti šiandien pasitelkiamos įvairios priemonės. Ekspertų teigimu, efektyviausia triukšmą mažinti ten, kur jis atsiranda. Tai padaryti padeda transporto greičio apribojimai, kelių dangos paviršiaus keitimas, eismo ribojimas bei reguliavimas. Taikomos ir priemonės, padedančios izoliuoti ir sugerti kenksmingus aplinkos garsus, pavyzdžiui, akustinės sienelės.

2021-2022 m. Lietuvoje vykdyti 9 projektai, kurių metu įrengtos triukšmą slopinančios sienelės prie geležinkelio bėgių: po du Šiauliuose ir Klaipėdoje, taip pat Kretingoje, Mažeikiuose, Lentvaryje, Kaišiadoryse ir Radviliškyje. Sienelių vietos parinktos atsižvelgiant į periodiškai vykdomos geležinkelio transporto triukšmo lygio stebėsenos rezultatus, projektai finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei „LTG Infra“ ir savivaldybių lėšomis. Sienelės ne tik slopina triukšmą – jos taip pat didina geležinkelių eismo saugumą ribodamos pavojingų bėgių kirtimų skaičių tam nepritaikytose vietose.

Trijuose iš šių projektų techninę priežiūrą vykdžiusios valstybės valdomos įmonės „VIAMATIKA“ atstovas pasakoja, kad šiais nedidelės apimties projektais pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų. „Kad geležinkelių keliamas triukšmas būtų efektyviai stabdomas, sienelėms naudojamos medžiagos turi būti kokybiškos ir atitikti visus joms keliamus reikalavimus. Tai užtikrinti ir buvo mūsų darbas. „VIAMATIKA“ prižiūrimuose projektuose, izoliacinės sienelės pasitarnauja daugiau nei 150 gyvenamųjų namų gyventojams Mažeikiuose, Lentvaryje ir Šiauliuose“.

Sienelėms buvo naudojamas garsą sugeriantis medžio drožlių betonas, kurio mėginiai buvo tikrinami gniuždymo metodu. Kad triukšmo taršą mažinančios sienelės būtų ekologiškesnės, joms gaminti jau pasitelkiamas perdirbtas plastikas ar net atitarnavę vėjo jėgainių sparnai (mentės). Ieškoma ir patrauklesnių dizaino sprendimų, kurie derėtų su aplinka, kuo mažiau trikdytų akį ir neužstotų natūralios šviesos greta esančių pastatų gyventojams.

Triukšmo lygį gali susimažinti kiekvienas

Nors stiprus ir nuolatinis, saugias ribas viršijantis triukšmas – sunkiai sprendžiama problema, nuo jo Lietuvoje kenčia mažesnė žmonių dalis, nei kitose Europos šalyse. Vien su geležinkelių eismo triukšmu susiduria apytiksliai 5 proc. Vokietijos ir Austrijos gyventojų. Lietuvoje šis skaičius – dešimt kartų mažesnis.

Jei prie jūsų namų eismas intensyvus ir nuolat patiriate varginantį triukšmą, padėti gali garsą izoliuojančios durys ar langai. Taip pat galima gyvenamąsias patalpas išdėstyti taip, kad miegotumėte ramesnėje buto pusėje.

„VIAMATIKA“ atstovas pasakoja, kad privačių namų savininkus vasarą nuo triukšmo gali efektyviai apsaugoti augalija: „Įvairiomis kryptimis išsidėstę medžių lapai gerai paskirsto ir sugeria garso bangas. Taip pat rekomenduojama įrengiant namuose šildymo ar šaldymo įrenginius pasidomėti, kokį triukšmą jie skleis. Tai nurodoma prietaisų techninėse specifikacijose“, – sako jis.

PSO duomenimis, jokio poveikio sveikatai nedaro triukšmas, kurio garsumas neviršija 55 dB, o didesnis nei 70 dB triukšmas jau veikia ne tik fizinę ir psichikos sveikatą, bet ir klausą. Pasitikrinti triukšmą savo aplinkoje galite naudodami įvairias garso lygio matavimo (angl. „Sound meter“) programėles, prieinamas nemokamai.

Tiesa, vengti verta ne kiekvieno stipresnio garso – natūralus gamtinis triukšmas pasižymi kitokiomis akustinėmis savybėmis, nei skleidžiamas eismo ar pramonės. Natūralūs garsai nekelia neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai, todėl galite drąsiai mėgautis tiek jūros ošimu, tiek paukščių čiulbėjimu.